Advokatė Gintarė Girdzijauskienė, 2026 m. rugsėjo 30 d.
Reikalavimo teisių perleidimas (cesija) verslui dažnai atrodo kaip greitas ir patogus būdas atsikratyti skolų išieškojimo našta: sutartis pasirašoma, reikalavimas perduodamas, o rūpesčiai lieka naujajam kreditoriui. Tačiau praktika rodo, kad tokia sutartis gali tapti spastais pačiam reikalavimo perleidėjui. Rizika slypi ne tik kainos ir atsiskaitymo sąlygose, bet ir, atrodytų, techninėse nuostatose – tarp jų ir sąlygoje dėl ginčų sprendimo vietos.
Atvejis iš praktikos
Neseniai į mane kreipėsi klientas, kuris sutartimi perleido savo reikalavimo teises kitam juridiniam asmeniui. Po sutarties sudarymo jis negavo nei ataskaitų apie išieškotas sumas, nei sutartyje numatyto atlygio. Natūralu, kad kitas žingsnis – ieškinys dėl sutarties įvykdymo.
Tačiau sutartyje buvo įtvirtinta išlyga, kad, nepavykus ginčo išspręsti derybomis, šalis gali perduoti jį spręsti arbitražui pagal „Arbitražo taisykles“, vieno arbitro sudarytam arbitražo teismui, o arbitražo vieta – Stokholmas, Švedija. Daugeliui kreditorių, ypač kai reikalavimo suma nedidelė, ginčas Stokholme reikštų išlaidas, gerokai viršijančias galimą naudą. Tokia išlyga praktikoje gali tapti ne ginčų sprendimo būdu, o kliūtimi apskritai jį spręsti.
Viena išlyga – du aiškinimai
Rengiant ieškinį ir analizuojant teismų praktiką paaiškėjo esminė aplinkybė. Ta pati įmonė, įsigijusi mano kliento reikalavimo teises, Lietuvos teismų slenkstį mynė jau ne kartą. Kai jai buvo naudinga, ji pati kreipėsi į Lietuvos teismus, nors jų sutartyse buvo įtvirtinta tokia pati arbitražinė išlyga. Kai ieškinys buvo pareikštas jai, ta pati išlyga buvo pateikiama kaip kliūtis nagrinėti ginčą Lietuvoje.
Kitaip tariant, identiška sutarties sąlyga buvo aiškinama skirtingai – priklausomai nuo to, kurioje proceso pusėje įmonė atsidurdavo.
Ką konstatavo teismas
Šią prieštaringą laikyseną įvertino Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-81-613/2026). Teismas nurodė:
„Iš LITEKO duomenų matyti, kad šios bylos atsakovė, kitose bylose dalyvaujanti kaip kreditorė / ieškovė, yra pateikusi didelį kiekį pareiškimų / ieškinių Lietuvos teismams tiek dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek dėl ginčo teisenos tvarka. Iš prie pareiškimo / ieškinio pateiktų priedų matyti, kad atsakovė į šias bylas yra pateikusi Reikalavimo perleidimo sutartis, kurių 9.3. punkte nustatyta, kad, jei ginčai neišsprendžiami per 30 d. (trisdešimt) nuo derybų dėl tokio ginčo pradžios, šalis gali perduoti ginčą spręsti arbitražui pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal minėtas Arbitražo taisykles; Arbitražo vieta Stokholmas, Švedija, taigi nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantė kitose bylose analogišką standartinę Sutarties 9.3 p. nuostatą laikė neimperatyvia ir inicijavo bylas Lietuvos teismuose, tokiu veiksmu tik dar kartą patvirtindama, kad ši arbitražinė išlyga nėra imperatyvi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teismingumo taisyklių nepažeidė ir nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti nei CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto, nei CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų.“
Paprastai tariant, arbitražinė išlyga nebuvo pripažinta kliūtimi nagrinėti ginčą Lietuvos teisme: ieškinio nebuvo pagrindo nei atsisakyti priimti, nei palikti nenagrinėto.
Kodėl tai svarbu
Ši nutartis svarbi ne tik kaip konkretaus ginčo sprendimas. Ji primena kelias bendresnes taisykles, kurios naudingos kiekvienam, susidurančiam su panašiomis sutartimis.
Formuluotė lemia daug. Išlygoje nurodyta, kad šalis „gali“ perduoti ginčą arbitražui. Tokia dispozityvi formuluotė nesukuria besąlygiškos pareigos ginčus spręsti tik arbitraže, todėl jos aiškinimas kaip neimperatyvios turi ir lingvistinį pagrindą.
Negalima elgtis prieštaringai. Šalis negali tos pačios sutarties sąlygos vienoje byloje laikyti neprivaloma, o kitoje, kai ieškinys pareikštas jai pačiai, remtis ja kaip kliūtimi nagrinėti ginčą. Toks elgesys prieštarauja sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnis) ir draudimui elgtis prieštaringai (venire contra factum proprium).
Ką patikrinti prieš pasirašant
Reikalavimo perleidimo sutartį verta skaityti ne kaip standartinę formą, o kaip dokumentą, kuris lems, ar ir kaip atgausite savo pinigus. Rekomenduoju atkreipti dėmesį bent į šias sąlygas:
- Teismingumas. Susitarkite, kad ginčai būtų sprendžiami Lietuvos teismuose.
- Kaina ir atsiskaitymo terminas. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta perleidžiamo reikalavimo kaina ar atlygio apskaičiavimo tvarka ir konkretus mokėjimo terminas.
- Ataskaitos. Jei atlygis priklauso nuo išieškotų sumų, numatykite įgijėjo pareigą periodiškai teikti ataskaitas apie išieškojimo eigą ir gautas sumas, taip pat baudą už kiekvieną ataskaitos pateikimo termino praleidimo dieną.
Baigiamoji mintis
Reikalavimo teisių perleidimas gali būti naudingas įrankis, tačiau tik tada, kai sutartis apsaugo abi šalis. Aiškiai įtvirtintas teismingumas Lietuvos teismuose leis išvengti situacijos, kai sutarties sąlygas dėl ginčų sprendimo vietos tenka ginčyti teisme dar prieš pradedant nagrinėti patį ginčą. Keli papildomi sutarties punktai šiandien gali sutaupyti daug laiko, lėšų ir nervų ateityje.
Jei ruošiatės pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį arba jau susidūrėte su panašia situacija, rekomenduojame pasikonsultuoti su teisininku.
