Advokatė Gintarė Girdzijauskienė, 2026 m. spalio 28 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. spalio 28 d. sprendimu visiškai atmetė ieškinį, kuriuo pirkėjas siekė nutraukti naujo ratinio krautuvo pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir prisiteisti nuostolių atlyginimą. Šioje byloje atstovavome atsakovei – technikos pardavėjai. Teismas ieškinį pripažino nepagrįstu ir neįrodytu, o atsakovei iš ieškovės priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad per pirmuosius aštuonis eksploatavimo mėnesius krautuvas tapo netinkamas naudoti: nurodė alyvos nuotėkius, elektros instaliacijos pažeidimus, koroziją, kabinos ir surinkimo trūkumus. Pagrindiniu įrodymu ji pateikė savo iniciatyva užsakytą defektavimo aktą. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Gynybos pozicija
Gynybos esmė buvo ne kiekvieno ieškovės nurodyto trūkumo paneigimas, o klausimas, ar ieškovė apskritai turėjo pagrindą rinktis kraštutinį pirkėjo teisių gynimo būdą. Baigiamojoje kalboje šią poziciją plėtojome penkiomis kryptimis: ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos; jos pateiktas defektavimo aktas neturi ekspertizės išvados įrodomosios galios; pačios ieškovės pateikti odometro duomenys patvirtina intensyvų krautuvo naudojimą; pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai neproporcingas; galiausiai ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų techninio aptarnavimo sąlygų.
Įrodinėjimo pareiga
Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ir CPK 178 straipsnį pirkėjas turi įrodyti ne tik daikto trūkumų faktą, bet ir tai, kad jie egzistavo perduodant daiktą arba atsirado dėl iki perdavimo buvusių priežasčių. Atkreipėme teismo dėmesį, kad ieškovės pozicija dėl pačių trūkumų liko nenuosekli: ieškinyje nurodyta penkiolika trūkumų, o ieškovės pateiktame defektavimo akte – keturi, iš esmės kitokie defektai, iš kurių su ieškinio sąrašu sutapo tik vienas. Krautuvas buvo perduotas pagal priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo pirkėjas patvirtino neturįs pretenzijų dėl kokybės. Dalį trūkumų pardavėja geranoriškai pašalino dar iki pretenzijos, o dėl likusių ieškovė, užuot pasinaudojusi sutartyje numatyta trūkumų šalinimo tvarka, iš karto pareikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti visą kainą.
Defektavimo akto įrodomoji vertė
Ieškovės pateiktą defektavimo aktą ir kartu su juo pateiktą remonto sąmatą vertinome kaip vienašališkai užsakytą privatų dokumentą, kuris nėra teismo ekspertizė ir kurio patikimumas turi būti vertinamas kritiškai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 197, 212 straipsniai). Apžiūra atlikta be atsakovės dalyvavimo, tik vizualiai ir nieko neardant – tai pripažįstama ir pačiame akte. Akte nenustatyta nė vieno trūkumo priežasties ir atsiradimo laiko, t. y. būtent tos aplinkybės, nuo kurių priklauso pardavėjo atsakomybė.
Akto autorius, apklaustas liudytoju, šias abejones tik sustiprino. Jis patvirtino, kad apžiūra truko apie valandą, nuotraukas prie akto darė ne jis, o ieškovės vadovas, alyvos rūšį jis nustatė pagal spalvą, o remonto sąmata yra preliminari. Liudytojas taip pat pripažino, kad į jo paties sąmatą įrašytas variklio kapitalinis remontas nėra tikslingas, nes naujas variklis kainuotų pigiau. Ieškovė ekspertizės skyrimo neprašė, nors teismas tokią galimybę jai išaiškino. Ji nesikreipė ir į gamintoją, nors sutartyje šalys buvo susitarusios kokybės ginčus spręsti remdamosi gamintojo išvadomis.
Odometro duomenys
Lemiamą reikšmę turėjo pačios ieškovės pateiktų motovalandų skaitiklio duomenų analizė. Šiuos duomenis ieškovė teikė nenoriai: nors teismas kelis kartus ją įpareigojo tai padaryti, ji pateikdavo nukirptas ar iš dalies uždengtas nuotraukas, o įskaitomą rodmenį pateikė tik po mūsų prašymo ir atitinkamos teismo rezoliucijos. Duomenys parodė, kad iki pretenzijos krautuvas buvo išdirbęs 104,8 motovalandos, o vėliau – dar 268,6, t. y. daugiau kaip 70 proc. viso išdirbio tenka laikotarpiui po to, kai ieškovė pareikalavo nutraukti sutartį dėl tariamų esminių trūkumų. Vidutinis naudojimo intensyvumas padidėjo nuo maždaug 13,3 iki 19,6 motovalandos per mėnesį. Teismas, perėmęs šiuos skaičiavimus, konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys paneigia jos pačios teiginį, jog krautuvo negalima eksploatuoti net minimaliai.
Proporcingumas ir eksploatavimo sąlygos
Pačios ieškovės pateikta sąmata visų nurodytų defektų šalinimą įvertino maždaug ketvirtadaliu krautuvo kainos. Taigi net jei visi tariami trūkumai būtų egzistavę, jie, pačios ieškovės duomenimis, būtų pašalinami, todėl negalėjo būti laikomi esminiais. Pažymėjome, kad restitucija, kai krautuvu naudotasi beveik dvejus metus, reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą ir visos komercinės rizikos perkėlimą pardavėjai (CK 1.5, 6.222 straipsniai). Be to, ieškovė, kaip verslo subjektas, turėjo laikytis sutartyje nustatyto techninio aptarnavimo periodiškumo – kas 50 motovalandų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), tačiau įrodymų apie atliktą aptarnavimą nepateikė, o susirašinėdama su pardavėja atmetė jos nurodymą pakeisti tepalus.
Teismų praktika, kuria grindėme gynybą
Pagrindiniu orientyru laikėme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023. Joje kasacinis teismas, išaiškinęs, kad pirkėjas turi įrodyti ne tik trūkumų faktą, bet ir jų egzistavimą daikto perdavimo metu, panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir pirkėjo ieškinį atmetė. Toje pačioje nutartyje pabrėžta, kad, vertinant pirkėjo pasirinktą gynimo būdą, būtina atsižvelgti į tai, kada ir dėl kokių priežasčių išryškėjo trūkumai, ar daiktu galima naudotis ir ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą.
Sutarties nutraukimo kaip kraštutinės priemonės pobūdį grindėme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, kurioje išaiškinta, kad ši galimybė suteikiama tik tada, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Esminio pažeidimo klausimą siejome su CK 6.217 straipsnio kriterijais, visų pirma su tuo, ar pirkėjas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš sutarties.
Rėmėmės ir apeliacinės instancijos teismų praktika panašiose bylose. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-108-569/2016 atmetė pirkėjo reikalavimą nutraukti krautuvo pirkimo–pardavimo sutartį, nes pirkėjas neįrodė, kad remontas kainuotų daugiau nei pusę sumokėtos kainos, o pirkėjo pateiktame akte nebuvo nurodyta, kokie gedimai nustatyti ir kokios jų priežastys. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-466-544/2025 konstatavo, kad defektiniame akte nurodytas remonto būtinumas nesudaro pagrindo išvadai apie trūkumų mastą perdavimo metu, kai nepaneigta, jog didesnės apimties defektus galėjo lemti paties pirkėjo veiksmai, įskaitant tolesnį naudojimąsi daiktu. Būtent šie kriterijai – remonto kainos santykis su daikto kaina ir defektinio akto turinys – atsispindi ir teismo sprendimo motyvuose.
Reikšmė praktikai
Teismas pritarė mūsų pozicijai, kad ieškovė neįrodė esminio sutarties pažeidimo, o jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas nurodytiems trūkumams. Byla dar kartą patvirtina, kad sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė, o jos taikymą lemia ne pats trūkumų buvimas, bet jų pobūdis, pašalinimo galimybė ir šalių elgesys vykdant sutartį.
Technikos pardavėjams ši byla primena, kokią reikšmę turi tinkamai įformintas daikto perdavimas, sutartyje aiškiai apibrėžtos aptarnavimo sąlygos ir operatyvus reagavimas į pirkėjo pretenzijas, išsaugant visą tarpusavio susirašinėjimą. Pirkėjams, nustačiusiems daikto trūkumų, pirmiausia vertėtų pasinaudoti tais teisių gynimo būdais, kuriuos įstatymas numato pašalinamiems trūkumams, – reikalauti juos neatlygintinai pašalinti arba sumažinti kainą.
Straipsnis parengtas pagal nuasmenintą, dar neįsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. spalio 28 d. sprendimą.
