Kiekvienas darbuotojas turi konstitucinę teisę į laisvę reikšti savo įsitikinimus, tačiau realiame gyvenime ši teisė nėra absoliuti, ypač kai ji kertasi su darbdavio interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2026 m. kovo pabaigoje priėmė reikšmingą išaiškinimą, padedantį nubrėžti ribas tarp asmeninės nuomonės raiškos ir darbuotojo lojalumo darbdaviui.
Bylos esmė ir Teismo pozicija
Byla buvo susijusi su darbuotojo atleidimu po to, kai jis viešoje erdvėje išsakė kontraversiškas nuomones, nesutampančias su įmonės vertybėmis. LAT pažymėjo kelis esminius aspektus:
- Turinys ir forma turi reikšmę: Nors asmens įsitikinimai gerbiami, jų reiškimo forma negali kenkti darbdavio teisėms ar įžeisti kolegų.
- Reputacinė žala: Darbdavys turi įrodyti realią ir reikšmingą žalą – hipotetinės prielaidos neužtenka.
- Socialiniai tinklai: Pasisakymai socialiniuose tinkluose traktuotini kaip vieši, ypač kai lengva susieti darbuotoją su darbovierte.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2026-03-24.
